- pavietrė
- ×paviẽtrė (l. powietrze) sf. (2)
1. maras, epidemija, užkrečiamos ligos: Kiba paviẽtrė užėjo: miršta ir seni, ir jauni vienas po kito Kt. Nei ugnelėj nesudegs, nei pavietre nenumirs LTR(Žl). O kaimas, rodos, po kokios pavietrės – tuščias, nykus rš. Giesmė raudinga apie marą ir piktąją pavietrę Mž425. Užejo pavietrė į anų kiemą, ir visi išmirė J. Tu paviẽtrę užkelsi su tokia savo pypka Brs. Iš tos smarsės randase pavietrė BPII408. ║ prk. vargas, nelaimė: Dar penkis žąsiukus išperėjo kaip kokią pavietrę Pš. Ir vėl užeis kokia pavietrė Srj.
2. Slnt dvokimas, smarvė: Teip paviẽtrė ir eina nuo pamazgų duobės Krs. Baisi paviẽtrė, net už kilometro jauti Lkč. Neužkasė dvėsenos, dabar ir pro šalį nebegal praeiti: baisi paviẽtrė Krš. Ka užsmirdo kažkas – gyva pavietrė Vvr.
3. oras, erdvė, aukštybės: Erelis an pačios pavietrės ažuskrenda Vdšk. Jie galėdavo į pavietrę pasikelt, nulėkt į kitus kraštus per minutę LTR(Ps). Kad tave vėjas pavietrėn nuneštų! Lp. Gaudo lyg muses pavietrėje PPr335.
4. Rk vieta, kur smarkiai pučia vėjas: Namai pavietrėj pastatyti Grž. Nestovėk ant pačios pavietrės – dar peršalsi! Sdb. Gal langai atadaryti – sėdžiu kaip an paviẽtrės Ob.
5. smarkus vėjas, viesulas: Tikra pavietrė užėjo, viską verčia, neša Grž. ^ Eina kaip pavietrė Alv, Stk. Kad taũ kur paviẽtrė nuneštų! Vžns. Kur tave pavietrė nešioja?! Lp.
6. Gršl prk. apie nenaudėlį, išdykėlį: Šoka nuo kluono galo kap pavietrė Smn. O tu pavietre! Al. Abidi tokios patiẽtrės yr Kal.
◊ nuo paviẽtrės mẽtų nuo senų laikų: Šnekėdavo, kad nuo pavietrės metų taip buvo Šl.
Dictionary of the Lithuanian Language.